Vėžys
Pradėsim nuo vėžio …
Atsimenu, vieną kartą man pakliuvo reklama: “Vilcacora gydo vėžį”. Žiūriu, tinka man ta vilcacora. Aišku, vėžiu aš nesirgau. Nubėgau, nusipirkau arbatos su vilcacora. Išgėriau ir štai ką atradau: vilcacora išvalė plaučius (tuo metu jau buvau atradęs, kad egzistuoja plaučių užterštumas). Štai čia ir yra esminis momentas. Visas vėžio gydymas ir profilaktika atsiremia į plaučius - švarūs jie ar ne. Vėliau sužinojau, kad vilcacora yra tie patys “katės nagai” arba pietų amerikos augalas Uncaria tomentosa.
Istorija. 1931 metais Otto Warburg’as gavo Nobelio premiją už tai, kad susiejo vėžį su deguonies trūkumu. Praėjo beveik 80 metų. Kas pasikeitė? Ogi niekas. Žmonės kaip sirgo, taip ir serga vėžiu. Kaip mirė, taip ir miršta. Gal net daugiau negu prieš 80 metų. Kodėl ta informacija nesugebėta pasinaudoti? Matyt todėl, kad nesuvokiama nuo ko tas deguonies trūkumas atsiranda. Visokios deguonies terapijos nedavė lauktų rezultatų. Nežinau, ar tos terapijos buvo netinkamai taikomos, ar tiesiog neišeina ląstelių pamaitinti deguonimi dirbtinai, iš išorės. O deguonies trūkumas atsiranda todėl, kad plaučiai nefunkcionuoja taip, kaip reikia, kad nepaima deguonies iš aplinkos. O neįsisavina plaučiai deguonies todėl, kad yra užteršti.
Teorija. Oficialiai yra aiškinama, kad ląstelės mutuoja, supiktybiškėja, tampa vėžinėmis ir ima daugintis, ryti kitas, teisingas ląsteles. Ląstelės žudikės - visai kaip trileryje. Man nepriimtina šita teorija. Aš laikausi nuomonės, kad vėžys yra parazitinės kilmės. Parazitinę kilmę rodo tokie požymiai, kaip silicio, geležies, sidabro trūkumas, alergijos. Visumoje, teorija šiuo atveju nėra labai svarbi. Koks skirtumas, kaip pavadinsi: mutavusios ląstelės ar parazitai.
Priežastys. Vieną priežastį jau įvardinau - plaučių užterštumas. Tačiau to nepakanka. Gali visą gyvenimą vaikščioti užterštais plaučiais ir nesusirgti vėžiu. Tokių žmonių yra nemažai. Kita svarbiausia vėžio priežastis - uždegimas. Kur nors organizme turi būti bent mažiausias uždegimas, kad parazitai galėtų prisikabinti ir pradėti daugintis. Tai va, mechanizmas gaunasi maždaug toks. Žmogus užsiteršia plaučius, jam trūksta deguonies. Deguonies trūkumas sudaro palankias sąlygas vėžio parazitams, kurių yra visur ir visada. Parazitai suranda uždegimo vietą ir ima daugintis, augindami auglį tol, kol žmogus tai pajunta. Kaip toliau būna, mes jau žinome. Kadangi uždegimų gali būti įvairiose kūno vietose, tai ir vėžių rūšių gali būti pačių įvairiausių.
Gydymas. Koks yra tradicinis vėžio gydymas? Chirurginė operacija, po to chemoterapija, radioterapija. Po to metastazės, nes organizmas, terapijų nualintas, nebeturi imuniteto. Parazitai išsibėgioja po visur ir susiranda kitas jiems tinkamas vietas. Žmonės, žinodami, kad tradicinė medicina nepadės, imasi įvairiausių dalykų: badauja, keliauja į kitus kraštus, bando “dvasiškai apsivalyti” ir t.t. Yra net bandymų aiškinti, kad vėžys - tai dvasinė, karminė liga. Kaip ir visada, nežinojimas sukelia visokias spekuliacijas. Dauguma tokių bandymų baigiasi nesėkme. Būna “stebuklų”. Pasveiksta. Sako, nugalėjau vėžį, ir visą likusį gyvenimą gyvena su baime, nes “klastinga liga” bet kada gali sugrįžti. Aš, kaip nebūtų paradoksalu, vėžio gydymą laikau gana paprastu. Su sąlyga, kad žmogus dar nebūtų visai sugriuvęs. Jeigu viena koja jau kitame pasaulyje - kas čia bepadės. Pirma ir pagrindinė priemonė yra išvalyti plaučius. Apie valymą parašysiu atskirai. Dažniausiai to ir pakanka. Kita priemonė - gydyti uždegimą ir jo priežastis. Jeigu uždegimą žinome kaip gydyti, tai nustatyti uždegimo priežastis - reikalas sudėtingesnis. Ne visada gali pavykti. Uždegimą gali sukelti parazitai, užterštumas, energetiniai blokai. Nustačius uždegimo priežastis ir pritaikius tinkamas, tikslias priemones, uždegimas praeina savaime, jo negydant kaip uždegimo atskirai. Galima dar duoti papildomai silicio, geležies, nes visada būna šių elementų trūkumas, bet tai jau smulkmena.
Plaučių valymas. Kaip atskirti, ar plaučiai užteršti, ar ne? Labai paprastai. Trūksta ar netrūksta oro? Jeigu patalpoje nėra kuo kvėpuoti, ir norisi atsidaryti langą, tai didelė tikimybė, kad jūsų plaučiai yra užteršti. Jeigu mašinoje važiuojant norisi atsidaryti langą ir įleisti gryno oro, tai irgi didelė tikimybė, kad jūsų plaučiai yra užteršti. Nuo ko užsiteršia plaučiai? Viena iš priežasčių yra persirgti bronchitai, plaučių uždegimai. Sudaro nedidelę dalį - gal kokius 10% nuo visų užsiteršusių. Kita priežastis - tam tikri vaistai, tarp jų nuskausminantys - 5%. Pačią didžiausią dalį - 80% - sudaro maistas, kurį valgome. Ne bet koks maistas, o apdegęs. Ne bet koks keptas maistas yra apdegęs. Turi būti apanglėjęs maistas, nors kartais tą apanglėjimą būna sunku įžiūrėti. O kaip rūkymas - gali iškilti logiškas klausimas? Rūkymas tiesioginės įtakos plaučių užterštumui neturi. Žinoma, rūkymas gali turėti įtaką tam tikroms vėžio rūšims.
Įdomiausia yra tai, kad žmogus, kaip “netyčia” užsiteršė plaučius, taip dažniausiai “netyčia” juos ir išsivalo. Pats to nežinodamas ir nesuprasdamas. Ir taip ne vieną kartą gyvenime. Stebi kokį nors žmogų, galvoji, na dabar jam bus blogai. O jis paima “netyčia” išsivalo plaučius - ir vėl sveikas. Daug žmonių vėžiu serga ne vieną kartą gyvenime patys to nežinodami. Vėžys čia yra, čia nėra. Todėl kokia nors ankstyva diagnostika nelabai turi prasmės. Tačiau taip yra, kad kai kurie žmonės, užsiteršę plaučius, jų nebeišsivalo. Arba išsivalo ir vėl neužilgo užsiteršia. Tada sako, kad buvo pagerėję, buvo atsiradusi viltis, ir vėl pablogėjo.
Kas valo plaučius? Daug dalykų valo plaučius. Tarp jų toks mums įprastas, kad iš pradžių net nesinori patikėti - česnakas. Tačiau česnaką atradau ne iš karto. Pradžioje buvo vilcacora - katės nagai (Uncaria Tomentosa). Labai greit išvalo. Per tris dienas - stipriai užterštus plaučius. Po to buvo beržo grybas. Jau buvau skaitęs, girdėjęs, kad gydo vėžį. Iš tikrųjų gydo - valo plaučius. Tą patį daro beržo sula. Perskaitau, kad obuolių sėklos, abrikosų, slyvų, vyšnių kauliukų branduoliai gydo vėžį. Patikrinu - valo plaučius. Radau net šaltinį, kurio vanduo valo plaučius. Kalbamės, sako, kad po vėžio operacijos reikia gerti spanguolių sultis. Tada lengviau pakelia chemoterapiją. Taip, spanguolės irgi valo plaučius, tik reikia vartoti ilgesnį laiką. Nuvažiuoju prie Viduržemio jūros. Pas mus beveik niekas neserga vėžiu, sako man. Kodėl? Ogi todėl, kad augina ožkas ir alyvmedžius. Alyvuogės ir Ožkos pienas, sūris taip pat valo plaučius. Silpnai valo, bet kai pastoviai vartoji, pakanka. Perskaitau, kad vienas mokslininkas tyrinėjo siauralapio gauromečio šaknis, jų įtaką vėžio gydymui. Ir vėl tas pats - valo plaučius. Dar noriu paminėti “Milona - 1“. Rusiškas vaistas (papildas). Labai efektyviai valo. Sakau, pažiūrėsiu, kuri žolė tokia stebuklinga (ten į tabletę dešimt žolių sudėta). Tikrinu - nerandu nė vienos vyraujančios žolės. Visos valo nežymiai, atskirai paėmus, net nelabai vertėtų nagrinėti, bet, sudėjus į krūvą, suminis efektas gaunasi didelis. Štai kaip vykusiai parinktas mišinys. Likęs sąrašas tų dalykų, kurie valo plaučius: veronika, gauruotasis vikis, rūgtis gyvatžolė (š), dirvinė neužmirštuolė, ugniažolė, papaja, kaukazinė slyva (l), maršantija (Machantia Convoluta - kerpsamanė), raibasis baltikas, chrominė ūmėdė, skėtinė stambiažvynė. Pasirinkimas tikrai nemažas.
Skiepai. Skiepai nuo vėžio yra visiška nesąmonė, jau nekalbant apskritai apie skiepų naudą ar žalą. Kaip galima pasiskiepyti nuo plaučių užterštumo? Yra tiek vėžio rūšių, kad visų skiepų žmogus turbūt fiziškai neatlaikytų. Skiepai - visai neblogas biznis. Suskaičiuojam visus žmones, padauginam iš skiepų kainos ir gaunam neblogą rezultatą. Belieka tik įtikinti, kad skiepytis yra būtina.
Profilaktika. Ką daryti, kad vėžiu nesusirgtumėme? 1) Sekti save, ar netrūksta oro. 2) Gaminant valgį, žiūrėti, kad maistas nebūtų pridegęs. Jeigu pasisekė suvalgyti pridegusio maisto, nedidelė bėda. Galima tuoj pat plaučius išvalyti su mano minėtomis priemonėmis. 3) Valgyti česnakus, vartoti alyvuogių aliejų, gerti ožkos pieną ar spanguolių sultis, ir vėžiu nesirgsite niekada. Reikia tik atminti, kad jeigu kuris nors iš minėtų dalykų nepatinka, neskanus, tai geriau nevartoti per prievartą, nes tada galim turėti kitų problemų.
Štai ir viskas. Vėžys nugalėtas.
Sutrumpinimai: š - šaknys, l - lapai.
hmmm pasakė,
2009-03-07
http://nobelprize.org/nobel_prizes/medicine/laureates/1931/warburg-bio.html
—
He has shown, among other things, that cancerous cells can live and develop, even in the absence of oxygen.
Komentaras: I dalis pasakė,
2009-03-29
Pamaniau, kad šį komentarą verta paviešinti. Kritiniai pastebėjimai paryškinti ir išskirti kabutėmis.
>Žiūriu, tinka man ta vilcacora “tiko jums, o kitiems ar tiks?”
Daugumoje atvejų tiks. Kiekvienu atveju reikia žiūrėti atskirai. Jeigu netinka, yra kitų priemonių, kurios tinka. Netinkamumo atvejai irgi yra įdomūs, nes rodo kokią nors problemą kitoje vietoje.
>Išgėriau ir štai ką atradau: vilcacora išvalė plaučius “gal galite aprašyti išvalymo mechanizmą?”
Vartoji, ir išvalo. Šiuo atveju svarbiau yra faktas, rezultatas, o ne mechanizmas. Mechanizmą tegul aiškinasi mokslininkai.
>(tuo metu jau buvau atradęs, kad egzistuoja plaučių užterštumas) “egzistuoja viso organizmo užterštumas, ir nebūna taip, kad plaučiai užteršti, o kitur - švara.”
Čia klystate. Užterštumų yra įvairių: atskirų organų, audinių ir t.t. Gali būti ir viso organizmo - dažniausiai apsinuodijus.
>Visas vėžio gydymas ir profilaktika atsiremia į plaučius - švarūs jie ar ne. “Būtų labai paprasta gydyti vėžį, jei būtų taip. Kaip paaiškinsite atvejus, kai suerga vėžiu naujagimis, kurio plaučiuose idealu viskas dar?”
Visi sudėtingumai kyla iš nežinojimo. Tamsoje sunku sugrabalioti. Kai užsidega šviesa, iš karto viskas pasidaro aišku ir paprasta. Dėl naujagimių ar dar negimusių irgi aišku. Labai daug priklauso nuo motinos, kuri nešioja ir maitina. Jeigu negimęs, tai trūkstant motinai deguonies, trūks ir vaikui. Jeigu gimęs ir maitina savo pienu, tai tada užterštumas perduodamas maitinant. Ne kartą tuos dalykus fiksavau.
>Nežinau, ar tos terapijos buvo netinkamai taikomos, ar tiesiog neišeina ląstelių pamaitinti deguonimi dirbtinai, iš išorės. “yra daug faktorių, dėl kurių įtakos oksidacijos procesas ląstelėje sutrinka.” O deguonies trūkumas atsiranda todėl, kad plaučiai nefunkcionuoja taip, kaip reikia, kad nepaima deguonies iš aplinkos. O neįsisavina plaučiai deguonies todėl, kad yra užteršti. “ne visai tiesa. Ląstelės, tai yra plaučių aplinka gali būti užteršta, bet ląstelėje oksidacija vyks. Deguonies gamybos-savinimosi (akcentuoju - GAMYBOS) procesas organizme priklauso ne vien tik nuo deguonies.”
Jūs nagrinėjate ląstelę, bet žmogus nėra vien tik ląstelių rinkinys. Žmogų sudaro tarpusavyje sąveikaujančios įvairios sistemos. Visdėlto ši pastaba man pasirodė verta dėmesio. Kol kas neteko sutikti kitų faktorių, bet neatmetu, kad jie gali egzistuoti. Kai sutiksiu, pasitaisysiu.
>Aš laikausi nuomonės, kad vėžys yra parazitinės kilmės. “Ką vadinate “parazitais”? Jei bakterijas, virusus ir helmintus, tai jūsų nuomonė klaidinga. Pagrįskite ją. ” Parazitinę kilmę rodo tokie požymiai, kaip silicio, geležies, sidabro trūkumas, alergijos. “pagal jus gaunasi, kad vėjas pučia dėl to, kad medžiai linguoja. Bet kuri gyvybė gali atsirasti tik tuomet, kai jai sudaromos sąlygos - maistinė terpė. Pašalinkite terpę ir parazitų neliks.” Visumoje, teorija šiuo atveju nėra labai svarbi. “Teorija nesvarbi iki to momento,kol viską taikote tik sau - kai pradėsite kitam, ji bus būtina.”
Galima apsukti kiek kitaip: jeigu medžiai linguoja, yra didelė tikimybė, kad pučia vėjas. Yra rusų šaltinių, aiškinančių apie parazitinę vėžio kilmę. Ten pasiskaitykit. Jų aiškinimai man atrodo rimtesni, svaresni už mutavusių ląstelių aiškinimą. Prie to prisideda ir mano asmeniniai pastebėjimai. Apie teoriją: ko verta teorija, jeigu jos taikymas neduoda rezultatų. Viskas tuo pasakyta.
>Deguonies trūkumas sudaro palankias sąlygas vėžio parazitams, kurių yra visur ir visada “kas tai yra “vėžio parazitai”?“. Parazitai suranda uždegimo vietą “o kam jiems ta uždegimo vieta? Ji kuo nors jiems ypatinga? Uždegimo vieta yra atvirkščiai - jiems pavojinga - ten dėl padidėjusios temperatūros fermentų aktyvumas didesnis, fagozitozė vyksta toje vietoje aktyviau….” ir ima daugintis, augindami auglį tol “kokiu būdu tą auglį jie augina? Koks mechanizmas?”
Šiuo atveju nesvarbu, kaip jūs moksliškai beaiškintumėte. Uždegimas yra būtina sąlyga. Remiuosi asmeniniais stebėjimais. Tegul būna ne parazitai, jei taip norit. Galima pavadinti kitais žodžiais. Mechanizmas ląstelių lygyje man nesvarbus. Aš mokslinio darbo nerašau, man to nereikia. Man yra svarbu priežastis, pasekmė ir, ką daryti, kad taip nebūtų.
>Gydymas. Koks yra tradicinis vėžio gydymas? Chirurginė operacija, po to chemoterapija, radioterapija. Po to metastazės, nes organizmas, terapijų nualintas, nebeturi imuniteto. “imuniteto organizmas neturėjo ir prieš operaciją ar švitinimą - chemiją. Atvirškščiai, tam tikrais atvejais šios procedūros atstato imunitetą ( tai tie tavejai, kai gydytojams pasiseka)”
Dėl imuniteto - labai diskutuotinas dalykas, kada jo buvo daugiau, kada mažiau. Labai abejoju, ar šios procedūros atstato imunitetą. Greičiau žmogus nesąmoningai pats įveikia vėžį ir dar plius procedūras papildomai. Pavyzdžiui, išsivalo plaučius atsitiktinai. Esu matęs ne vieną atvejį, kai atrodė: na dabar tai jam jau bus blogai. Ir ką? Po kiek laiko - vėl švarus ir sveikas.
>Parazitai išsibėgioja po visur ir susiranda kitas jiems tinkamas vietas. “o kas jiems trukdė anksčiau išsibėgioti? Be to tik ką tvirtinote, kad būtinas uždegimas. Kur jie bėgs, jei uždegimo nėra kitur? Galai nesueina jūsų “teorijoje””
Šitoje vietoje gal šiek tiek ir reikėtų pakeisti formulavimą, kad nebūtų suprantama, jog viskas įvyksta tučtuojau pat. Uždegimo tuo metu gali nebūti, bet nualintame organizme jis gali greit kur nors atsirasti. Šį etapą man dar reikia patyrinėti, įsitikinti, kad uždegimas kitoje vietoje tikrai atsiranda ir išsiaiškinti, nuo ko atsiranda.
>Pirma ir pagrindinė priemonė yra išvalyti plaučius. “Oksidacijos procesas - tik viena dedamųjų metabolizme. Plaučiai - tėra įrankis, o jis ne viską apsprendžia. Gali būti atvejai, kai įrankis sveikas, o procesas nevyksta. Na išvalykite tuos plaučius, jie bus švarūs. O kas toliau?”
Išvardinkit tuos kitus atvejus, bent pagrindinius, patikrinsim, ar taip yra iš tikrųjų?
>Galima dar duoti papildomai silicio, geležies, nes visada būna šių elementų trūkumas, bet tai jau smulkmena. Tai nėra smulkmena - tai esminiai dalykai, tik bėda ta, kad duokite sergančiam organizmui kibirais organinę geležį ar silicį - organizme šie lementai tikslo nepasieks - tam reikalinga sudaryti tam tikras sąlygas.”
Iš mano patirties, jeigu duodam tinkamus dalykus, tie dalykai tikslą pasiekia. Jeigu yra vadovaujamasi klaidingomis prielaidomis ir/ar duodami netinkami dalykai, tai tie dalykai ir tikslo nepasiekia, ir dažnokai gali kenkti. Smulkmena - ta prasme, kad šiuo atveju geležis, silicis nepašalina priežasties, ir juos reikia duoti pastoviai, kol ta priežastis išlieka. Tai yra reagavimas į pasekmę.
>Plaučių valymas. Kaip atskirti, ar plaučiai užteršti, ar ne? Labai paprastai. Trūksta ar netrūksta oro? Jeigu patalpoje nėra kuo kvėpuoti, ir norisi atsidaryti langą, tai didelė tikimybė, kad jūsų plaučiai yra užteršti. “Tai rodo visai kitus reiškinius. Labai jau primityviai įsivaizduojate procesą.”
Kokius kitus reiškinius? Būna atskiri atvejai, pavyzdžiui, koks nors energetinis blokas yra krūtinės srityje. Žmogui atrodo, kad krūtinę spaudžia, nėra kuo kvėpuoti. Gal tam tikros ligos. Bet daugumoje atvejų, tai yra plaučių užterštumas.
>Nuo ko užsiteršia plaučiai? Viena iš priežasčių yra persirgti bronchitai, plaučių uždegimai. Sudaro nedidelę dalį - gal kokius 10% nuo visų užsiteršusių. Kita priežastis - tam tikri vaistai, tarp jų nuskausminantys - 5%. Pačią didžiausią dalį - 80% - sudaro maistas, kurį valgome. Ne bet koks maistas, o apdegęs. Ne bet koks keptas maistas yra apdegęs. Turi būti apanglėjęs maistas, nors kartais tą apanglėjimą būna sunku įžiūrėti. “paaiškinkite mechanizmą”
Kieno mechanizmą? Čia aiškinu apie tai, kas yra vadinama kancerogenais. Šitie žodžiai yra ne perskaityti, ne pramanyti, o iš patirties.
“Kokiu tikslu rašote apie sveikatą? Komerciniu ar iš noro padėti žmonėms? Jei variantas antrasis, siūlau giliau pasidomėti dalyku ir nesuprimityvinti tik iki plaučių, nes žmonės skaito ir patiki, o po to patiria žalą. Intuicija yra puikus dalykas, deja ne visi gali ja pasinaudoti - ne visiems tiek duota, o ypač tiems, kurie jau serga.”
Kokiu tikslu? Sukaupiau nemažai informacijos, ir jau beveik atėjo laikas ja pasidalinti. Visi esam žmonės. Negali būti taip, kad viskas, ką sakome, yra absoliučiai teisinga. Užtai priimu tą kritiką, kuri yra teisinga, ir stengsiuos pasitaisyti.
Komentaras: II dalis pasakė,
2009-03-29
>Žiūriu, tinka man ta vilcacora “tiko jums, o kitiems ar tiks?” - Daugumoje atvejų tiks. Kiekvienu atveju reikia žiūrėti atskirai. Pariebintas tekstas turėtų būti ir jūsų straipsnelyje apie vėžį. Jeigu netinka, yra kitų priemonių, kurios tinka. Netinkamumo atvejai irgi yra įdomūs, nes rodo kokią nors problemą kitoje vietoje.
Ar gydytojai skirdami vaistus, žiūri jų tinkamumą žmogui? Aišku, kad ne. Nes nežino, kaip tą padaryti. Apie bet ką galima pasakyti, kad kitiems gali netikti. Net apie agurkus ar ramunėles. Įsivaizduokit, kad visur pradėtų prirašinėti: vaistas Daugumoje atvejų tiks, tačiau kiekvienu atveju reikia žiūrėti atskirai. Tai turėtų būti savaime suprantama be prirašinėjimų.
>tada paklausiu kitaip - kokie faktoriai rodo, kad plaučiai išsivalė ir kaip tai nustatote?
Kaip nustatau? Žinau, jaučiu, matau, užuodžiu, girdžiu, skonį jaučiu - penki pojūčiai, pagal kuriuos suvokiame šį pasaulį. Žmogui kvėpuoti lengviau pasidaro. Oro nebetrūksta. Aišku, sakysite, kad nustatau pagal medžių lingavimą. Pavadinau tai plaučių užterštumu. Logiška: jei filtras užsiteršia, oras nebepraeina. Jeigu žinote, kaip kitaip vadinti - pasakykite. Daug dalykų atrandu. Jeigu nerandu ar nežinau, kaip tie dalykai vadinasi, pritaikau savo terminologiją. Visi taip daro, kurie atranda ką nors naujo.
>tuo metu jau buvau atradęs, kad egzistuoja plaučių užterštumas) “egzistuoja viso organizmo užterštumas, ir nebūna taip, kad plaučiai užteršti, o kitur - švara.” - Čia klystate. Užterštumų yra įvairių: atskirų organų, audinių ir t.t. Gali būti ir viso organizmo - dažniausiai apsinuodijus. medžiagų pernešimas vyskta kraujo ir limfos pagalba, o jie teka visur. Taip negali būti, kad medžiagos susikaupia tik vienoje vietoje. Koncentracija - taip, gali labai skirtis, bet nereikalingų medžiagų bus visur - net ir plaukuose.
Ten, kur kraujas ir limfa vaikšto -sutinku. Inkstai užteršti - smėlis, akmenys. Tulžies pūslė - akmenys. Žarnynas būna užterštas. Kepenys būna užterštos. Būtent tie organai, o ne visas organizmas, nors tie užterštumai įtakoja visą organizmą. O kodėl plaučiai negali būti užteršti? Jeigu neįvardinta, tai nereiškia, kad taip negali būti. Galima bandyti sakyti, kad prapjovė ir nieko nerado. Tačiau, kad ką nors rasti, visų pirmiausiai reikia žinoti, ko ieškoti.
>Jeigu gimęs ir maitina savo pienu, tai tada užterštumas perduodamas maitinant. Štai šioje vietoje ir prieštaraujate sau - minėjote, kad užsiteršia tiktai plaučiai - lokaliai, o dabar tvirtinate, kad užsiteršia naujagimis plaučius per maistą. Maistas keliauja per virškinimo sistemą ir kepenis. Kokiu būdu teršalai žino, kad jiems reikia nusėsti tik plaučiuose ir neužteršti kitų organų?
Nežinau. Tiesiog taip yra, kad nuo tam tikro maisto užsiteršia būtent plaučiai. Nuo kitokio maisto, kas nors kitkas atsiranda organizme. Pavyzdžiui, geltonas sūris teršia kepenis. Visaip būna.
>Kol kas neteko sutikti kitų faktorių, bet neatmetu, kad jie gali egzistuoti. Deguonies reikalai organizme gali pablogėti ir dėl sutrikusios lipidų apykaitos organizme. Plaučiuose vysktančio degimo kuras yra - surfaktantas (lecitinas). Tereikia sutrikti surfaktanto gamybai ir deguonies reikalai pablogės. Taip pat dar yra priklausomybė ir nuo kvėpuojamame ore esančių teigiamų ir neigiamų jonų santykio. Organizmui reikalingas atominis deguonis, o ne molekulinis iš oro. Atominis deguonis gaunamas oro deguonies molekulės krūviui uždegant plaučių surfaktantą(riebalą), kurio vienas iš degimo produktų yra vandenilio peroksidas. Pastarąjį savo ruožtu kraujyje esantis fermentas katalazė iš karto suskaido į vandenį ir ATOMINĮ DEGUONĮ (tai paaiškina kodėl plaučių garas visai neturi druskų) Toks pats degimo procesas vyksta ir ant kiekvienos ląstelės membranos - oksiduojasi membranos riebalai ir susidaro, kaip ir plaučiuose) vandenilio peroksidas, kuris katalazės skaidomas į vandenį ir atominį deguonį.
Gal ši informacija yra teisinga, tačiau man ji nėra svarbi. Jeigu būtų svarbi, pajausčiau iš karto.
>Žmogus sudarytas kaip “matrioška” - atskiri hierarchiniai lygiai atskirti membranomis. Visuose hierarchiniuose lygiuose - sisteminiame, organininiame, ląsteliniame, branduoliniame, subbranduoliniame - reikalingi tam tikri cheminiai elementai. Kuo lygis žemesnis, tuo cheminių elementų reikia mažesnio kiekio, bet retesnių. Teisingai pastebėjote kitame savo straipsnyje, kad nėra informacijos apie retuosius cheminius elementus, nes jie ir yra tų visų bėdų pradžia - vėžinių taip pat. Tik tada, kai pažeidžiamas cheminių elementų balansas kuriame nors lygyje, tik tada susidaro sąlygos ląstelei anksčiau laiko mirti ar sistemai užsiteršti, ko pasekmėje ir atkeliauja utilizatoriai - bakterijos šalinti pasekmių.
Žinot, nepastebėjau, kad vėžio atveju dėsningai trūktų kokių nors cheminių elementų. Pastebėjau tik, kad trūksta silicio, geležies ir sidabro - taip kaip trūksta gyvenat kūne parazitams.
>Tiek parazitai, tiek uždegimas tėra PASEKMĖ, bet ne priežastis.
Taip. Matai pasekmes, nustatai priežastis ir sutvarkai.
>Lygiai su tokia pačia sėkme galima tvirtinti, kad vėžio priežastis yra kepenų užterštumas. Aš teigsiu, kad kaltos užterštos kepenys ir pastatysiu visą savo teoriją ant to. Ir ji bus lygiai tokia pat “teisinga”. Tai,kas buvo teršta metų metais, atsitiktinai ir greitai išsivalyti neįmanoma.
Ne visai taip. Kvėpavimas, deguonies trūkumas visdėlto labiau siejasi su plaučiais, o ne su kepenimis. Žinant teisingas priemones, išvalyti galima greitai. Daug kas vyksta “atsitiktinai”, intuityviai, žmogui pačiam to nežinant. Stebiu žmones, matau.
>jei uždegimo neįvyksta, tai rodo, kad organizmas jau nebesugeba kovoti su liga. Jau pats žodis “uždegimas” sako, kad turi būti pagreitėjusi medžiagų apykaita su oksidacijos dominante sergančioje vietoje, tai yra išsiskirti šiluma. Jei sergama, bet temperatūra nebekyla - tai rodo, kad organizmas išbalansuotas ir tai vyksta jau ilgai.
Nežinau, ar teisingai supratau. Būna mikro uždegimai. Žmogus nei žino, nei jaučia. Arba jaučia, bet nesupranta. Temperatūros nebūna. Vėžiui užtenka tų mikro uždegimų. Išvalius plaučius, tie mikro uždegimai niekur nedingsta, bet vėžio grėsmės nebėra.
>Auglio augimas yra redukcinis(statantis) procesas. Jam priešingas procesas yra oksidacija(degimas, nors jus gąsdina uždegimas, deja tai vienas iš organizmo bandymų kompensuoti auglio redukcijos procesą ir jis sveikintinas). Vėžys atsiranda subbranduoliniame(chromosomų) lygyje išsibalansavus medžiagų apykaitai - išsibalansavus tiems retiesiems metalams, tokiems, kaip Cs, Ba, La,Hf, Ta, W, Re, Os, Ir, Pt, Au,Hg,Tl, Pb, Bi, Po, At. Savo ruožtu tai vėliau sukelia ch. elementų disbalansą aukštesniuose lygiuose - pradžioje branduoliniame, po to ląsteliniame , organiniame, sisteminiame… Tas kitas jūsų prašomas atvejis: žmogus užsiima kvėpavimo pratimais, bet tai daro perdaug inensyviai ir išbalansuoja organizmo metabolizmą taip, kad ima dominuoti redukcija (žema kūno temperatūra - tie kurie užsiima kvėpavimo praktikomis tai jums patvirtins, perdaug forsuojant - kūno temperatūra krenta - tai sąlygoja pogumburio liauka) ima augti svoris, po to ir augliai - pradžioje, kol disbalansas subbranduoliniame lygyje, gydytojai juos vadina gėrybiniais (nes neturi metodikos tai nustatyti), vėliau, kai disbalansas persikelia į branduolinį ir ląstelinį lygius, citologiniai tyrimai jau “mato” onkologinį procesą. Plaučiai švarūs, beveik idealūs, uždegimo jokio - kūno temperatūra žemesnė už normalią, o onkologinis procesas prasideda.
Nėra informacijos. Suvelta viskas. Kažkodėl, kai imi kiniečius, skaitai, viskas aišku ir žinai, kad teisingai parašyta.
>Iš mano patirties, jeigu duodam tinkamus dalykus “tinkamus” ne visada sutampa su “trūkstamus”, tie dalykai tikslą pasiekia.
Jeigu pas žmogų yra ko nors trūkumas, tai tam žmogui visada egzistuoja tinkami dalykai, kurie tą trūkumą (ar perteklių) likviduoja. Kitam žmogui, esant tam pačiam trūkumui, tas pats dalykas gali būti netinkamas. Tada reikia ieškoti kito tinkamo dalyko, kuris likviduoja tą trūkumą.
>Siūlau dėmesį perkelti nuo plaučių į hipotaliamą. Štai ten yra pradžia (na bent jau už plaučius tai tikrai arčiau pradžios). Statinų ir liberinų santykis bei kiekis jame ir duoda organizmui metabolizmo pradžią. Nuo hipotaliamo hormonų priklauso kas tolimesnėje grandinėje organizme vyks. Hipotaliamas - tas vėjas, kuris toliau per tarpininkus linguoja tuos medžius - plaučius, kepenis, inkstus …jame yra paaiškinimas kodėl kai kurie ir rūko, ir geria, ir keptą valgo pilna burna, o onkologija neserga. Žmogaus organizmas turi visus mechanizmus kaip kompensuoti neigiamą aplinkos poveikį(žinoma logiškose ribose - išgėrus kalio cianido, bet kuris mirs). Tol, kol hipotaliamas gamina pakankamą kiekį ir teisingose proporcijose hormonų, tol organizmas sėkmingai kovos su aplinkos poveikiu. Jei hipotalimas užduoda netikusią pradžią, žmogus bus paliegęs, nusibaigs ir nuo banalios infekcijos, nors gyvens gerose sąlygose ir maitinsis tinkamai. Hipotaliamas netiesiogiai įtakoja į antikūnų gamybos kokybę organizme. Hipotaliamas ir yra labiausiai jautrus tiems retųjų cheminių elementų pokyčiams organizme. Mūsų gyvenimo būdas genetiškai tūkstantmečiais formavo hipotaliamo funkciją pagal aplinkos sąlygas, kuriose gyvenome. Kai žmogus pradėjo per greitai keisti aplinką, persikėlinėti gyventi į kitas vietas dideliais atstumais, vartoti maistą iš kitų regionų, štai tada ir prasidėjo tos problemos. Ir jos surištos su cheminių elementų santykio per greitu pasikeitimu žmogaus aplinkoje - organizmo genetika nespėja prisitaikyti.
Oksidacijos- redukcijos procesų santykį užduoda hipotaliamo gaminamų hormonų santykis ir jų kiekis. Jei hiptaliamas gamins daugiau hormonų, kurie skatins labiau redukcinius procesus, plaučiai gali būti švariausi, deguonies pakankamai, tačiau organizmas sirgs.
Paanalizuokite savo metodika elementą jodą ir pamatysite kiek problemų žmonėms dabar yra nuo jo pertekliaus. O jodas elementas, kuris įtakoja branduolinį organizmo lygmenį ir didelę įtaką turi hipotaliamui.
Būtų tarsi viskas teisngai parašyta, bet nėra informacijos. Tik tiek, kad priverčia pamąstyti apie hipotaliamą. Hormoninės sistemos kol kas man diagnozuoti nepavyksta. Neturiu kriterijų, pagal kuriuos galėčiau pasakyti, kad ta ar ana liauka yra tiek ar tiek išbalansuota ar kaip nors panašiai. Neseniai pagaliau suradau priemonių imunitetui stiprinti. Visos “peršalimo” ligos dingsta. Bet nežinau, ką tos priemonės reguliuoja.
Aš turiu savo versiją apie tuos rūkančius, geriančius ir valgančius: nerandu pas juos uždegimo.
Jodas susijęs su skydliauke. Yra daug žmonių ir su trūkumu, ir su pertekliu. Trūkumą sukelia nuoskaudos. Tos nuoskaudos ir “spaudžia” gerklę. Perteklių sukelia baltas cukrus, gal dar kas nors. Abiem atvejais skydliaukės problemos, kalcio, mangano trūkumas, vėliau osteoporozė. Tada kalcį gali pilti kaip į tuščią kibirą. Kiek bepilsi - vistiek trūks.
Pabaigai šiek tiek filosofijos. Žmogus gali turėti daug žinių, bet jeigu jis neturi žinojimo, jis nežino, kaip su tomis žiniomis elgtis. Nežino, kas teisinga, o kas ne. Neatskiria. Jo skleidžiama informacija būna teisingų ir neteisingų dalykų makalynė. Žinojimą sudaro penki pojūčiai. Kuo tie pojūčiai labiau išvystyti, tuo žinojimas didesnis. Jeigu tik vienas pojūtis išvystytas, sakykim regėjimas, tai dar mažai ką duoda. Žmogus gali turėti aiškiaregystę, bet jis nesugeba savo regėjimų teisingai interpretuoti, jeigu kiti pojūčiai silpni. Žinojimo su kibiru nepasisemsi. Kiek turi, tiek ir turi. Galima ugdyti, bet reikia žinoti kaip. Jeigu žinai kaip, kiekvienam individui vistiek yra lubos, kurių aukščiau nepramuši, jeigu nepasikeisi taip, kad tau būtų leidžiamas aukštesnis žinojimas. Geras daktaras yra tas, kuris turi žinojimą. Ne moksliškai pagrindžia, o intuityviai jaučia, žino. Žmogus yra per daug sudėtinga sistema, kad galėtum prie jo prijungti aparatą, ir tas aparatas viską pasakytų.
jane pasakė,
2009-07-29
o jus pats kas toks esat? koks issilavinimas?
del plauciu issivalymo - kaip jus zinto ar jie uztersti? ir kai isvalot - kad jie isvalyti? tik per savo pojucius?
o tai Dievas yra ar ne? ka jums sako jusu zinojimas? ir pojuciai?
ir ka atradote nuo persalimo? tiksliau imunitetui stiprinti? ar ta forlume tiks visiems? ar kiekvienas individualiai turi atrasti savo priemones?
Autorius pasakė,
2009-07-29
Išsilavinimas aukštasis. Susijęs su informacijos technologijomis. Mano nuomone, tai nėra labai svarbu. Svarbiau yra turėti žinojimą, intuiciją ir domėtis pasirinktu dalyku.
Kitam žmogui - žinau per pojūčius. Kaip rašiau, žmogus su užterštais plaučiais sunkiai kvėpuoja, dūsta. Labai aiškus simptomas.
Esu nepajėgus aiškinti apie Dievą. Tik pats Dievas gali paaiškinti, kas jis toks yra.
Imunitetas mane irgi stipriai domina. Turiu savo pastebėjimų. Reikėtų rašyti atskirai. Nežinau, ką reiškia žodis “forlume”.
jane pasakė,
2009-08-03
forlume = formule
kartais raides ne taip susidelioja.
bela pasakė,
2010-03-31
Straipsnis įdomus.Ir vertingas.Prieš pusšimtį metų labai sunkiai sirgau plaučių džiova. Gydytojai numojo ranka ir išleido į namus mirti.Per metus laiko senelės ir kitų kaimo bobulyčių pagalba išsikapsčiau be jokių valdiškų vaistų tiek, kad jau ir medikai ėmėsi mane gydyti. Visokios žolės išvalė plaučius taip, jog jie sakė, kad atrodo it ką tik susirgusios.Kodėl kas nors panašaus negalėtų padėti ir sergant vėžiu.Juk neturime ko rarasti,valdiško,standartinio gydymo statistika negailestinga plaučių vėžiui. 19 iš 20 susirgusių miršta.
Autorius pasakė,
2010-04-01
Taip. Džiova irgi pagydoma. Susidaro energetiniai blokai plaučiuose, tada ima veistis bakterijos. Pritaikai priemones, pašalinančias blokus, dingsta bakterijos.
moskitas pasakė,
2010-06-14
. 1931 metais Otto Warburg’as gavo Nobelio premiją už tai, kad susiejo vėžį su deguonies trūkumu. Praėjo beveik 80 metų. Kas pasikeitė? Ogi niekas. Žmonės kaip sirgo, taip ir serga vėžiu. Kaip mirė, taip ir miršta. Gal net daugiau negu prieš 80 metų. Kodėl ta informacija nesugebėta pasinaudoti? Matyt todėl, kad nesuvokiama nuo ko tas deguonies trūkumas atsiranda. Visokios deguonies terapijos nedavė lauktų rezultatų. Nežinau, ar tos terapijos buvo netinkamai taikomos, ar tiesiog neišeina ląstelių pamaitinti deguonimi dirbtinai, iš išorės. O deguonies trūkumas atsiranda todėl, kad plaučiai nefunkcionuoja taip, kaip reikia, kad nepaima deguonies iš aplinkos. O neįsisavina plaučiai deguonies todėl, kad yra užteršti…………………………………………………………………………….
O gal deguonies neįsisavina dėl to ;
http://www.youtube.com/watch?v=L7E36zGHxRw
dėl elektrosmogo sulipę eritrocitai neatlieka savo darbo . O elektrosmogo veikiami dažnai praleidžiame visą dieną . Išplitusios bevielio ryšio technologijos , masinis kompiuterių naudojimas galimai ir yra vėžio epidemijos priežastis .
Autorius pasakė,
2010-06-15
Ne, ne dėl to.
Karina pasakė,
2010-07-22
Įdomu…. Džiaugiuos aptikusi šį straipsnį.
O kaip aloe vera? Ar galima priskirt prie valančių? Nes nuo mažens pamenu, mus, kai sirgdavom, girdydavo išmedaus ir aloe pagamintu sirupu. O dabar ir savo vaikus tuo pačiu gydau.
Autorius pasakė,
2010-07-23
Aloe vera valo žarnyną. Gali gydyti nebent kokią atskirą vėžio rūšį.
Karina pasakė,
2010-07-23
Hmmm… Bet kodėl tada atsikosėjimas palengvėja ir kvepuot lengviau pasidaro? Šitai pagal save jaučiu. O kad su žarnynu kas vyktų, to nepastebėjau. O va kosūlį užsitęsusį nekart pavyko būtent aloe ir medaus mišiniu išgydit.
Autorius pasakė,
2010-07-24
Su vėžiu tai nėra susiję. Tikiu, kad tam tikrais atvejais šiuo mišiniu galima gydyti kosulį.