ARKLIAI (Pasaka apie Kraujalį)
Ėjo Kraujalis iš Labanoro namo. Jį pasiveja ponas. Karieta pakinkyta pora gerų arklių. Arkliai širmi.
-Sėskis, Kraujali, pavėžėsiu,- sako ponas.
Gerai. Atsisėdo Kraujalis karieton. Arkliai lekia. O ponas juos dar ragina, muša.
-Ar pažįsti , Kraujali, šituos arklius?
-Ne,- sako Kraujalis,-pirmą kartą matau.
- Va šitas - Kašeikių ponas, o va šitas Karveliškio.
Kraujalis atsiminė, kad Kašeikių ponas nusišovė, o Karveliškio-neseniai mirė, ir suprato, su kuo važiuoja.
-Ežeras,-sušuko ponas.
Kraujalis kaip šoko iš karietos ir iššoko, o arkliai su karieta įlėkė ežeran ir nugarmėjo.
Apsidairė Kraujalis, o čia -Tauragnų ežeras.
(Lietuvių liaudies pasakos, Vilnius. “Vyturys”,1985)