Eina kiškis ir sutinka vilką

Eina kiškis ir sutinka vilką o vilkas sako:
- Kur eini kiški?
- Į kina,atsako kiškis.
- Pasiimk ir mane drauge,prašo vilkas.
- Gerai tik su viena sąlyga, kad vietoj keiksmažodžių vartos gėlių pavadinimus,- vilkas žinoma sutiko.

Ateina į kina ir mato vilko vietoje kiaulė sėdi, vilkas pratrūksta:
- Ei rožyte, tulpink iš čia, nes kaip užgvadaliosiu tai gvaizdikais pražydėsi…

Užgrobia Lietuvoje valdžią nacionalsocialistai vadovaujami M.Murzos

Užgrobia Lietuvoje valdžią nacionalsocialistai vadovaujami M.Murzos ir surengia seimo teismą. Išrikiuoja visus seimo narius ir klausia kiekvieno:
- Konservatorius?
- Taip.
- Sušaudyt.
- Konservatorius?
- Taip.
- Sušaudyt.
- Konservatorius?
- Ne.
- Priimt į konservatorius ir sušaudyt.

Pasaka apie du brolius iš Šiaulių

Pasaka apie du brolius iš Šiaulių

Kests i Vyts yr broliai, abu Patrauskai. Tik viens tur seną gendantį golfuką, o kits - nėščią žmonikę. Kai golfukui prakiūra glušiarka, Kests mašiną atidavė į servisą. Užsirašė ant lapuka servisa numerį - mat jam liepė paskambint kitą dieną. A Vyts sužinoja, kad jo žmonikei gręs persileidims, į ją irgi paguldė į ligoninę. Irgi užsirašė numerį, kad paskambinęs paklaustų kaip sveikatėla - pas sergančią bobą gi neprilakstysi kas pusę valandas.

Ką dara Kest be golfuka y Vyts be bobikės? Aišku, geria šalia pasidėję savo mobiliakus. Begerdami abu užnorėja paskambint, ale sumaišė raštelius su ligoninės į autoservisa numeriais. Žodžiu, Vyts skambin dėl bobas, galvodams, kad pataikė į ligoninę, nors atsiliep servisas.
- Čia Petrausks, - saka tiesiai. - Pas jumi vakar palikau saviškę. Nor paklaust, kaip jos reikalai.
Servisa darbuotojs, galvodams, kad kalb apie Petrauską Kęstą mašina, dėsta:
- Žinai, prasti tava reikalai. Taviškei labai iškirmyjęs ne tik išmetima vamzdis, bet ir visa apačia aplinkui.
Vyts biški pasimetęs:
- A tai ką, nieka nebgal padaryt?
- Ne, kodel, - nuramin meistrs, apie kurį Vyts galvoj, kad jis ginekologs. - Aplopėm, didžiausią skylikę iš apačios visai užtaisėm, jau gali atvažiuot pasiimti. Nors žinok, kad truputį tepalai iš apačios vis vien varvės. Ypač kai didesniu greičiu pavarysi. Nu, nieka nepadarysi, amžius, taviškė jau sena…
Vyts im žagsėt, o pažagsėjęs praded voznikalint:
- Eik tu, maniškė da lig ne teip jau sena, tik 20 metų…
Tada meistrs pasaka tai, nuo ko Kests prarand sąmonę. Vyts jį atičiuchin, į burną įpildams Gubernijas alaus, y klaus, ką tokį tas durnius pasakė.
- Įsivaizduok, jis man saka: “A tu lochs? Net Lietuvoj 20 metų yra sena, ir visas tokias vadinas vienodai - “lupena”. Pats pagalvok - buferiai nukritę, spalva išblukus, sėdynė išgulėta, girgžda, o vienoj vietoj net perplyšus; tarpinės senos, nebelaika tepalų, varv per apačią… O dar tas iškirmijęs išmetima vamzdis… Karoče. Mes čia su vyrais taviškę užlopę išbandėm visi pasikeisdami ant kiema. Nu, žinai, iš bėdos da puse velnia. Kokius metelius - dvejus da galėsi ją drožti. O po to pasikeisi, kaip visi vyrai…”
Kęsts nutar, kad reik atsiimt mašiną i brolį vežti atičiuchint rimčiau - prie ežera. Skambindams meistrui jis, aišku, pataika į ginekologinį. Galvodams, kad kalba su meistru, mandagiai išpyškin:
- A girdi, čia Patrausks. Pas jumi nuo vakar maniškė. Planai pasikeitė, atlekiu su taksu jos pasiimti, bo man jos daba labai skubiai reik dėl brolia. Kol atvažiuosiu, staigiai užlituokit jai tą skylę apačioj, apsukit da kokia izoliacija, kad tik išmetima dujom nesmirdėtų, y laukit manęs.
Šiauliuos kalb, kad tądien alpa ne tik Vyts, bet y viens ginekologs.